pavogtas laikas..

…ketvirtadienis…rytas ..darbo kompiuteris…kava…žvilgsnis per langą – nieko gero nežadantis lietus  skalbė paauksuotas medžių viršunes. Iš lėto mėgaujuos pirmu kavos gurkšniu…mintys dar tolokai nutolusios nuo darbinių rūpesčių. Vykdau rytini ritualą – pirštai automatiškai surenka bendraminčių forumo adresą…akys lėtai begioja forumo eilutėm…ieško naujienų.Visur tos pačios liūdnos, rudeniškos nuotaikos, pastarųjų dienų orai visus sparno brolius laiko prispaudusius prie žemės. Ar dar ilgai taip? …tikrinam oru prognozes…vėjas..krituliai…hmmm…ir kas gi čia?! Retas svečias -rytų vėjas…vadinas ryt traukiam i Juodkrantę!. Iškarto prašviesiėjo akyse, niūri diena nusidažė šviesiom spalvom – RYT SKRISIU !

Griebiu telefona ..renku bendraminčio numerį…

 

-Sveikas….matei ?

-Jo…kaip tik ruošiausis tau skambinti…vadinas mintys mudviejų sutapo. Ryt rytai, prognozės daug žadančios…varom?

-aš galiu – kaip tu ?

-turbut taip..susikambinam vakare..

Staiga visi darbo rūpesčiai pasidarė menki ir greit išsprendžiami, meteo prognozių puslapis tapo akyliai ir nuodugniai tikrinamas kas pusvalandi..

Penktadienis…. penkta valanda ryto… i kelione arbatos termosas su medum …greitas kavos puodelis…paskutinis žvilgsnis meteo i prognozes…kuprinė su sparnu ant pečių ir pas bendraminčius. …dar tamsu bet jau valanda kaip triese riedam automagistrale, aptarinejam stebėtas orų prognozes, paskutinius pasiskraidymų įspudžius…Keltas prie Smiltynės…jau švinta…kaip gandari ištiese kaklus godžiai ryjam surų jūros orą… Juodkrantes 31-asis kilometras. Traukiam sparnus iš mašinos ir kaip partizainai pasileidžiam mediniu taku…

…pokalbių tema viena…ar ne per silpnas vėjas…kryptis…

…hmm gaila vėjas kreivas…per daug šiaurės rytų…nieko,… mes kantrūs- savo išlauksim. Traukiam sparnus….skleidžiam juos smėlyje ir laukiam, kol mūsų pasigalėjas vejas, atplėš mus nuo žemės.

tolumoj boluoja dar keli bendraminčių sparnai…ten šlaitas labiau atsisukęs i šiaurę – ten jau veža…lekiam ten..

…keistas jausmas…….dar tik penktadienis….savaitgalis, dar tik prieš akis, o gerų įspūdžių ir emocijų bagažas jau pilnas… visas būrys sparnuočių spaudžia vienas kitam dešine, veiduose paslaptingos šypsenos…visi laimingi kaip po meilės nakties…prabėgusio laiko tėkmės nebejaučiam- džiaugiames tuom – kas daugeliui neįmanoma – pavogėm laiką…