Į upę suteka šaltiniai,
Į jūrą teka upės,
Dangaus vėjeliai pirmutiniai,
Kur tik pažvelgsi supas;
Ir niekam vienišam nemiela,
Visur visi po du,
Dvi sielos virsta viena siela.
Kodėl ne aš ir tu?
Žiūrėk, kalnai bučiuoja dangų,
Bangelė bangą glosto;
Sesuo gėlė brolelį brangų
Užmigdo ir apklosto.
Ir saulei mielas žemės vardas,
Ir mėnuo štai virš sodų;
Ko būtų šis švelnumas vertas,
Jei ne mane bučiuotum?
Bučiuojam tave, mielas drauge!