I Dalis. Pasipasakojimai.
Papasakosiu apie vieną smagiausių gyvenime akimirkų,- kuomet suskamba telefonas ir jį pakėlus praneša: „Turime jums siuntinį”. Ouje beiby! Kalbantis žmogus net nežino, kad toje mažoje kartoninėje dėžėje yra.. mano lėktuvėlis. Tai tikrai ypatinga diena, ypač naktis (su kiekvienu savo sparnu ir motoru pirmą naktį miegu kartu). Prietaras, bet padeda. Permiegojimai dar niekam nepamaišė. O šis sparnas, neskaičiuojant mokyklinių, Jokūbinių ir tampomų žeme (su šitais nemiegu!), man bus 7. Dar nepriskaičiavau 2 tandemų, bet jau aišku, kad sparnų būta daugiau nei merginų..
O šiandien atvažiavo du sparnai. Su antru miegos Dima. O taip atrodo ta dėžė (su dviem lėktuvėliais):
Viduje – du naujieji (visom prasmėm) – NUCLEON’ai. Trečiasis dar vis fabrike pas siuvėjus ant stalo, bet už savaitėlės visa vaivorykštė bus čia – visų dydžių ir visų spalvų NUCLEON’ai. Naujokam dar ne, bet pilotams skaičiuojantiems patirties valandas bent dešimtimis, – visad duosim paragauti šito gėrio:
O dabar bėgam laistyt sparnų. Laukite tęsinio www.MadPilots.lt, rasite daugiau techninės ir kt. informacijos,- kodėl gi NUCLEON pasaulio čempe susižėrė aukso medalius..
Jau itai išbandėm ir ore. Ką tu, kaip plaukia ore. Katu katu katutes, kepsim karštas bandelės..
II Dalis. Dudek.
Kas tas daiktas DUDEK? Prieš penkioliką metų susitiko parašiutistas, marketingistas ir kompiuteristas. Pirmasis – Piotras Dudekas. Visi lenkai. Ir ėmėsi vyrukai darbo. Šiandien jų verslui pripažinimą atiduoda viso pasaulio paramotoristai.
Kaip taip tai? Paėmė įprastą pasaulio produktą ir ilgai dirbo, kol iščiulpė iš jo unikalumą. Atsakymą rado paprasto sparno profilio paveikslėlyje, kuriame pavaizduoti jėgų vektoriai veikiantys sparną dėl susidariusių slėgio skirtumų. Dabar paprasčiau. VISI žinome, kad tik priekinė sparno dalis dirba „ant keliamosios jėgos”. Sparno galinė briauna, ausys, stropos ir storuliai pilotai yra vienas grynas pasipriešinimas. Todėl šią uodegą pasigavę įkišo ją į kompą ir virė, virė savo profilius su programom, – jei jau dirba tik sparno priekis, tai tegu dirba visu šimtu procentų. Taip ir padarė. Tokie sparnai turi REFLEKSO profilį.
Taip atrodė šių metų pasaulio čempo spranų statistika:
Šiaip mitas apie motorinį sportą, kad skrendi tik dėl rezultatų ir spjauni į saugumą. Kaip rodo ilgametė Lietuvių paramotoristų patirtis, nesaugiausia skraidyt per šventes :-/ Tačiau visuomet, kai skrendi žemai, tau mažiausia reikalingas sparno lūžis. Tik todėl, kad tu praktiškai kabi ant „A” ir „B” eilių, tavo refleksas nelūžta. Teoriškai nieko nėra absoliutaus, tačiau aš jau 1,5 metų kur tik nebuvau įlindęs su juo, pjauna jis trubulencijas 🙂 Vat čia ir yra rezultatas. Populiarumas – pasėkmė.
p.s. jūsų komentarai verčia mane rašyti 🙂 Patinka.
III Dalis. Plius-minus.
Labai sunku rasti paprastą gyvenimišką palyginimą mūsų sportui, nes viskas čia turi du galus. Sklendimo kokybė oponuoja saugumui, variklio galingumui oponuoja jo svoris, skraidymų mobilumą persekioja įprasti avariniai nusileidimai ir t.t. Pasakykite man šio skraidymo pliusus, aš rasiu lazdos antrą galą. Lygiai atvirkščiai. Tai taip pat galioja ir visiems sparnams.
Anksčiau refleksoidui priskyrė du dižiuosius pliusus. Didelis stabilumas greityje ir greičių diapazonas. Apie stabilumą jau rašiau aukščiau. Kam gi reikalingi tas diapazonas? Refleksai gaminami itin didelio ploto. Pvz. mano skridiminis svoris yra ~145kg. maniškis NUCLEON yra 31 kvadrato ir aš esu ant maksimalios svorio ribos. Todel užsitraukęs trimerius ir neliesdamas spydo aš skrendu paprastu parasparniu. Jis didelis skrenda lėtai ir gali megautis eiliniu skrydžiu ir žioplinėtis po apylinkes. Jei tu nusprendei spustelt 🙂 Patikėk. Jungi refleksą (kiekvienuose sparnuose skirtingai – bet trimerių ir spydo pagalba A eilė nusileidžia žemiau D daugiau nei 30 cm). Tavo maksimalus greitis už stall greitį didesnis 3 kartus. Taip pjauni maršrutėlį ar tiesiog nuo vieno bendraminčio iki kito, lyg gaudytum miške pasiklydusius vaikus. Toks greičio rezervas užveda. Ir dažniausiai tu jau nebegali be jo. Vakar į Rokiškio aero atėjau 200 metrų aukšty 111 km/h greičiu. Jausmą sunku aprašyti. Svarbiausia, kad prie viso to, esi saugus. Ne veltui Kęstas yra pasakęs,- jei skrist per jūrą, tai skrist tik su DUDEK.
O dabar gamintojai pradėjo lepinti pilotus ir komfortu. Ale kaip Lexus. Nucleone yra automatinė šiukšlių išmetimo sistema 🙂 propelerio sukimo momento kompensavimo sistema (priklausomai nuo to, su kokiu varikliu skraidai, imontuojama laisvuose galuose ausies pritraukimas ir užfiksavimas). Sistema keičiama per 5 min. jei sugalvotum įsigyti kitą variklį. Papildoma vairavimo sistema. Kai skrendi didžiuliu greičiu, vairuoti su klevantom beprasmiška. Todėl jas pritraukia spec.magnetukai (beje, kiekvienai klevantai po dvi pritraukimo vietas; dėl patogumo 🙂 ir imiesi visiškai kitų vairų – vairuoji tik stabilizatoriais. Yra tokių smulkmenų, kad net pačiam keista – spydo ratukai imontuoti su guoliukais arba klevantos turi tris kietumo lygius (gali padaryti ją kietą, vidutiniškai minkštą arba visiškai minkštą) ir t.t.
Koks tokio sprano lazdos antras galas. Prieš susidraugaujant su juo, reikia labai daug informacijos. Reikia trumpam sugrįžti į mokinimosi proceso pradžią ir pradėti ugdyti kiek kitokius pilotavimo įgudžius. Čia truputį sugrišim į 2008 metus, kai aš sėdau ant adatos. Tuomet skraidžiau su DHV2 klasės sparnu pritaikytu motorui, tinkamo man dydžio ir net gi nupieštų mano spalvų. Buvo penktas mano sparnas ir galvojau, kad turiu tai, ko man reikia. Jis dabar dar mano atminty labai mielas, bet nuėjau na lieva.. Buvom anglijos čempionate ir visai smagiai dūkom. Profai darė savo, o mes mėgėjų lygį visai neblogai pasirungėm. Vienoje rungtyje (reikėjo skrist apie 20 km kuo greičiau) mane padarė vos ne visi dalyviai. Jabyštvajmatj. Dar maniškiam sparnui nė metų nebuvo, o jau pagunda. Susipažinau su Paramania įkūrėjo sūnumi, davė pabandyti ActionGT, bet dar nuomonės apie jokius refleksus neturėjau. Į Lietuvą parvežiau idėją juos atstovauti, tik šio darbo niekas nesiėmė, o be dilerio tokio sparno kaina Lietuvoje yra apie 3300 EUR. Tuomet užsisakiau DUDEKĄ. Jau pirmą savaitę išsisukau abi kojas ir nutariau atsikratyti velnio vaiko. Lietuvoj pardavinėt jį kažkaip nekilo ranka, o iš užsienio niekas neskambino. Kai neišeina kažko užginčyt, tuomet stengies prisitaikyti: pradedi mokintis naudotis tokiu daiktu ne taip kaip nori, o taip, kai reikia. Pirmiausia turi užsispirti daug ilgiau išvesdinėti sparną, nei įprasta. Net gi propo pagalba. Kitaip nepasikelsi. Tūpti reikia irgi kitaip. Sklendi 1m aukšty ir nekiši kojų, kol sparnas neiškvėps kinetinės energijos ir tik tuomet lipi žemėn. Jei skrendi dideliu greičiu (ir ypač žemame aukštyje), tavo vairavimai irgi yra kitokie. Klevantos šiuo atveju nereikalingos. Kryptį laikai/keiti papildomais vairais, o aukštį reguliuoji TIK su SPYDU. Dar neįprastas momentas: jei skrisdamas paprasto profilio parasparniu papuoli į vienokią ar kitokią turbulenciją, susgūži ir pritrauki vairus. Čia atvirkščiai – spydą iki galo. o kaip jūms toks bajeris – pvz. eini tūpti atleistais trimeriais. Sparnas turi tiek energijos, kad prie pat žemės jį vėl gali nukreipti į kilimą. Vat tokių visokių specifinių bruožų turi šie sparnai. Todėl labai svarbu: gavai sparną – reikalauk žinių!